2014 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

Kenija - Darbas Diani beach

Gruodžio 20 dieną įsijungė stabilus šiaurės krypties vėjas, kurį vietiniai vadina Kazkazi. Gal dėl jo, o gal tiesiog jau po truputį adaptavausi, bet tapo šiek tiek vėsiau. Termometras diena rodo tuos pačius 32-33 laipsnius, bet vėjas gerai gaivina, tai ir miegoti tavo truputį lengviau.

Kartu su vėju ir su šventėm privažiavo ir klientų, tad dabar visas dienas praleidžiu mokykloje, iš jų po 4-5 valandas praleidžiu bemokindamas vandenyje. Nelabai lieka laiko nei knygos skaitymui nei blogo rašymui. Kažko ypatingai įdomaus ir nenutiko. Kalėdos praėjo ramiai, be jokių vakarėlių. Visgi čia žmonių tikrai mažoka.

Prieš porą dienų turėjau nesmagų nuotykį su bezdžionėm. Kaip jau rašiau, čia jų visur aplinkui pilna. Ryte ėjau pagrindiniu keliu į darbą ir rankoje nešiausi iš namų pasiimta kokosą. Abiejose kelio pusėse tuo metu sėdėjo gal 10 babuinų. Apeiti jų nebuvo kaip, tai tiesiog ėjau toliau, galvojau gal praignoros mane. Bet staiga kokie 5 iš jų pradėjo sliūkinti link manęs, kas atrodo gan grėsmingai, Vidutinis babuinas yra didelio šuns dydžio, o jų iltys tikrai didesnės net už didžiausio šuns. Mokyklos vadovė buvo perspėjus mane, kad babuinai gali susidomėti kokiu nešamu maisto produktu ar šiaip blizgučiu. Kilo mintis greitai įsidėti kokosą į kuprinę, bet pagalvojau, kad tie padarai ne kvaili ir gali sugalvoti išsikrapštyti jį ir iš ten. Tad teko greitai mesti kokosą į šoną ir kol plėšikai buvo juo užsiėmę, nuskubėjau toliau. Atsisukęs dar pastebėjau, kad iš medžio išlipo pats didžiausias babuinas ir atėmęs kokosą iš mano "plėšikų" pradėjo savo dantimis jį lupti.

Pridedu keletą nuotraukų iš mokyklos ir paplūdymio/



Mūsų vadovė











Šitos mažylės nepiktybinės, neagresyvios, bet vis bando nugvelbti kokio neatsargiai palikto maisto.



2014 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Kenija - Namai

Kelionė iš Zanzibaro sostinės Stone town keltu į didžiausiąTanzanijos miestą Dar Es Salam, o iš jo autobusu į Mombasą Kenijoje buvo gan nepatogi ir varginanti. Sienos kirtimas tarp Tanzanijos ir Kenijos įvyko greitai ir sklandžiai. Dar kartą gavau įsitikinti ant kiek be pagrindo yra išpūstas Ebolos burbulas ir ant kiek nepagrįsta turistų baimė keliauti į rytų Afriką. Ebola buvo užfiksuota ir Madride ir dar keliuose Europos miestuose, tačiau niekas kažkodėl nepuola emigruoti iš ten. Tuo tarpu nei Tanzanijoj nei Kenijoj jos niekada nebuvo, tačiau kertant sieną kiekvienas autobuso keleivis turėjo užpildyti dokumentus į kokias šalis pastaruoju metu keliavo ir kiekvienam buvo pamatuota temperatūra, nes tai lengviausiai nustatomas Ebolos simptomas. Ir matuojama buvo ne kokiais prieštvaniniais termometrais, ko, atrodytų, būtų galima tikėtis iš neturtingos Afrikos šalies, bet visiškai moderniais "lazeriniais pistoletais" nukreiptais į kaktą ir parodančiais tikslią temperatūrą per sekundę. 

Pasiekęs savo kelionės tikslą Diani Beach turėjau visas sąlygas atsigauti ir gerai pailsėti. Diani Beach yra apie 40 km į pietus nuo Mombasos. Tai nei miestas nei kaimas, tai tiesiog 10 km ilgio gatvė palei įspūdingo grožio paplūdymį. Palei gatvę yra išsibarstę keliasdešimt viešbučių, keli restoranai, prekybos centrai. Atstumai gan dideli, pėstute gali nueiti tik prie jūros ar į porą šalia esančių restoranų, bet šiaip praktiškai visur reikia važiuoti vietiniu viešuoju transportu - pergrūstais mokroautobusais, privačiais motociklais arba taksi. Arba galima tiesiog sėdėti viešbutyje ir niekur nekišti nosies.

Vieta pakankamai laukinė, viešbučiai labai sklandžiai integruojasi į kraštovaizdį. Tiek gatvėje tiek viešbučių teritorijoje praktiškai kasdien matome bent 3 rūšių bezdžiones. Pastarosios įsigudrina patykoti bevalgančius žmones ir nugvelbti neatsargiai paliktą maistą.

Mūsų namelis kartu su dar 5 ar 6 kitais yra maždaug 6 hektarų ploto fazendoje. Namelis turi  du miegamuosius ir svetainę, virtuvę bei terasą, kuriais dalinamės su instruktorių pora iš Čekijos. Visa teritorija tai vienas didelis sodas su didžiuliu baseinu viduryje. Teritorija aptverta ir nuolat saugoma masajų karių, tad namelio durų nerakiname. Į sodą dažnai užsuka įvairių egzotiškų paukščių, stogais karstosi bezdžionės. Kiekvieną rytą ir vakarą plaukiojam baseine. Per savo keliones gyvenau daugelyje įdomių ir gražių vietų, bet tokios geros gyvenimo kokybės kaip Diani Beach dar neturėjau. 








2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Zanzibar - Stone town

Šiandien ryte atvažiavau į Stone town. Miestas su įdomia ir ilga istorija, jame susimaišiusios afrikietiška, indiška, arabiška, europietiška ir kitos kultūros.

Dieną apžiūrėjau miestą, o dabar laukiu naktinio kelto į žemyną, Dar Es Salam miestą. Iš ten ryt autobusu tikiuosi pasieksiu Mombasą Kenijoje.

Viesbučio kuriame numečiau daiktus interjero detalės - šviestuvas iš dviračių grandinių.

Kėdė iš kastuvų





Nemokamas telefonas - tereikia palipėti :) 



Mieste daug gražių durų






Buvusio vergų turgaus vietoje pastatyta anglikonų bažnyčia.

Paminklas vergams. Prekyba vergais Zanzibare vyko iki pat 1897 metų

Šioje maždaug metro aukščio patalpoje vienu metu buvo laikoma iki 100 vergų. Išgyvendavo tikrai ne visi.


Arabų fortas



Fortas iš vidaus
Vietinių pramoga vakarais - šokinėjimas nuo krantinės. Kiekvienas stengiasi kuo išradingiau - daro visokias figūras, vartosi ir t.t. Šokinėjama nenutrūkstamu srautu kas 2-3 sekundes, tad nušokusieji turi kuo skubiau trauktis kol ant jų gavų nenusileido sekantis.
Atsigėriau cukranendrių sulčių

Gaila, kad negalėjau likti vakarienei...
Bet šio bei to paragavau :)

Zanzibar - Paje

Po pasivažinėjimo motoroleriu į šiaurinį salos galą jaučiausi gan pavargęs, tad vakar beveik visą dieną prasėdėjau prie baseino skaitydamas knygą. Vakarop radau kas mane su visa manta gali pavežėti į gretimą už maždaug 10 km esantį Paje. Savarankiškai keliauti viešu transportu man nelengva, nes šį kartą su savim visur tampausi visą kaitavimo įrangą - 25 kg ir 1,5 metro ilgio "čiumodaną".
Paje - nedidelis kaimelis ant juros kranto ir viena geriausių kaitavimo vietų Afrikoje. Gaila, kad kol kas visai nepučia - sezonas prasidės tik už geros savaitės. Įsikūriau studentiškame hostelyje - palmių šešėlyje suręstoje bambukinėje bakūžėje, kur vietoj grindų smėlis, o viduje 7 lovos. Tanzanija brangi, tad už šitą superkomfortą sumokėjau 19 USD už naktį.
Kaime tėra gal kokie 5 didesni barai, kurie praktiškai kasvakarą pakaitom daro diskotekas. Vienam iš jų pavadinimu Jambo vakar ir apsilankiau. Padariau išvadą, kad paplūdymio diskotekos daugiau mažiau vienodos visur. Muzika grojo praktiškai ta pati kas pernai Filipinuose ar prieš 3 metus Tailande. Visgi keli dalykai nustebino. Visų pirma - vietinių juodukų gausa, jų buvo praktiškai dauguma. Gal dėl to, kad turistų sezonas dar neįsibėgėjo, o gal šiaip šokti mėgėjai :) Kitas dalykas - Azijoje buvo gan įprasta matyti baltuosius vyrukus su vietinėm merginom, tuo tarpu čia atvirkščiai - baltosios merginos įsikibusios vietinius juodukus. Nu o trečias nustebinęs dalykas - tai masajų kariai su visais savo nacionaliniais drabužiais bestripinėjantys pagal šiuolaikinę šokių muziką. Gerai, kad bent jau be savo ginklų.


Masajų karys

Viešbutis kuriam apsistojau


Namukai su bandrais kambariais (dormitory)

Namuko vidus
Papludimys
Gyventojai.

Vakarienė - nerealiai skani grilinta zuvis su kokosų padažu.